Ar gali būti nitratų ekologiškame maiste?
Paskutiniu metu dažnas susirūpinęs vartotojas, o ypač mažų vaikų mamos, ieško būdų patikrinti, kiek saugūs yra jų vaikų ir pačių vartojami produktai. Nitratai - vienos tokių medžiagų, kurių vaikams duoti nesinori. Atsiradus buitiniams nitratų testams žmonės imasi matuoti juos savo maiste. Ir aptinka per daug.
Verta žinoti, kad buitinis nitratų testas yra skirtas nitratams vandenyje matuoti ir ant jo pateiktos normos skirtos vandeniui, o jos labai skiriasi nuo normų daržovėms bei vaisiams. Normos skiriasi ir priklausomai nuo daržovių ar vaisių rūšies. Europos Sąjungoje nitratų normos daržovėms ir vaisiams nebenustatomos, todėl palyginimui pateiksime iki įstojimo į ES Lietuvoje galiojusias normas:
(lentelėje DLK, mg/kg - didžiausias leistinas nitratų kiekis miligramais kilograme daržovių)
Daržovės Natūralios vegetacijos daržovės, Paankstintos vegetacijos daržovės,
pavadinimas išaugintos lauke DLK, mg/kg išaugintos po plėvele arba šiltnamiuose
DLK, mg/kg
1 Bulvės 250
2 Kopūstai 500 900
3 Morkos 250 400
4 Pomidorai 150 300
5 Agurkai 150 300
6 Svogūnai 80 80
7 Svogūnų laiškai 600 800
8 Paprika 200 400
9 Žalumynai: salotos,
špinatai, krapai ir kt. 2000 3000
10 Ridikėliai, ridikai 1200 1200
11 Baklažanai 300
12 Aguročiai, cukinijos 400
13 Moliūgai 200
14 Raudonieji burokėliai 1400
15 Melionai 90
16 Arbūzai 60
17 Bananai 150
18 Vaisiai, uogos 60
Kaip matosi, nitratų kiekis daržovėse labai smarkiai skiriasi nuo daržovių rūšies. Ir dar nuo to, ar jos šiltnamyje ar lauke augusios.
Normos nitratų kiekiui geriamame vandenyje yra kur kas griežtesnės (vandenį vartojame didesniais kiekiais) ir jos svarbios praktiškai tik nėščiosioms ir kūdikiams, kurių organizmas dar negali tinkamai "apdoroti" nitratų.
O kaip su ekologiškomis daržovėmis ir vaisiais? Pasirodo, ir juose kaupiasi nitratai. Iš kur ekologiškose daržovėse nitratai, jei jos netręšiamos cheminėmis trąšomis? Agronomai ir biologai aiškina, jog azotas yra natūrali augalų mitybos medžiaga ir jos bijoti neverta (žinoma, vartoti viską reikia su saiku). Ją augalai gauna iš organinių trąšų (mėšlo), netgi komposto. Žinome atvejų, kai žmogus savo darže augintose cukinijose atrado didelį nitratų kiekį (nors pats žino, jog netręšė, naudojo tik kompostą).
Kaip teigia gamtinės žemdirbystės atstovai, tik moliūgas, išaugęs pievoje tarp kitų augalų ir žolių, niekuo netręštas ir "nepagerintas", neturės nitratų. Kadangi jo mityba yra subalansuota. Subalansuota daržovės mityba, tai apie 50% anglies (kurią gauna iš CO2), apie 15% azoto (kurį gauna iš dirvos arba azoto trąšų, arba mėšlo, arba komposto (!)). Kitų augalų bendrijoje ir nusistovėjusioje dirvos mikrofloroje tokia maisto medžiagų pusiausvyra sukuriama, tačiau dirbamuose laukuose (ir ekologiškos žemdirbystės), o ypač šiltnamiuose ji suardyta. Netgi auginant su kompostu, nitratai praktiškai yra neišvengiami (kai augalas gauna neproporcingai daug azoto, palyginus su anglimi, jis azotą kaupia nitratų pavidalu).
Tad vertinant mūsų valgomo maisto saugumą svarbiausia suvokti, kad vertinti reikėtų tiksliai, atsižvelgiant į produkto rūšį - vanduo tai, daržovės, vaisiai ir kokios rūšies (juk vandens suvartojame ne tokius kiekius kaip, pvz., špinatų). Antra, vertinti reikėtų lyginant su kitom prieinamom alternatyvom - juk valgyti kažką reikia. Taip pat svarbu atsižvelgti iš kokio nitratai yra šaltinio - cheminių azoto trąšų ar natūralaus mėšlo bei komposto. Ekologiškai užaugintos daržovės ir vaisiai be to neturi daug kenksmingesnių medžiagų - pesticidų, herbicidų ir kitokių nuodų likučių, o taip pat GMO.
Tiems, kas dar neišsiruošė į pievą moliūgų sėti, siūlome ekologiškas Ella's kitchen originalios sudėties daržovių ir vaisių tyreles.























