Kosmetikos atveju tai nėra tiesa. Netgi lyginant absoliučia kaina, ekologiška ir natūrali kosmetika nėra brangesnė už sintetinę. Tiesiog ji mažiau reklamuojama. Sintetinės kosmetikos kainos struktūroje didžiąją dalį sudaro reklama, marketingas ir pakuotė. Natūralios ir ekologiškos - žaliavos. Taigi atsižvelgiant į vertę vartotojui, natūrali ir ekologiška kosmetika yra gerokai pigesnė už sintetinę.

Maisto ir švaros priemonių atveju kainų skirtumas tarp ekologiškų ir neekologiškų gaminių egzistuoja. Jį galima paaiškinti daugeliu aspektų.
Visų pirma, lyginti reikėtų palyginamus produktus. Pvz., ekologišką šalto spaudimo aliejų reikia lyginti su neekologišku šalto spaudimo (o ne rafinuotu) aliejumi. Extra virgin ekologišką aliejų su extra virgin neekologišku, Basmati ekologiškus ryžius su Basmati neekologiškais ryžiais ir pan. Be to, nemaža dalis ekologiškame asortimente parduodamų kultūrų apskritai yra retos ir nelabai su kuo lygintinos (pvz., kynva, burnočiai, spelta ir pan.). Lyginant korektiškai kainų skirtumas egzistuoja tik kai kurioms prekių grupėms.  

Kainos gali skirtis dėl produktų kokybės (augalų rūšies, naudojamų priedų, naudojamos technologijos), pvz., „NaturGreen“ Sojos pienas yra su agavų sirupu (ne su cukrumi), lėtai džiovinti vaisiai yra džiovinti šilta, o ne karšta oro srove ir be sieros dioksido kaip įprasti džiovinti vaisiai, „Marigold“ sultiniai pagaminti iš tikrų produktų, o ne sintetinių pakaitalų,  ir be skonio stipriklių, „Masmi“ moteriški įklotai yra pagaminti iš medvilnės, o ne iš plastiko ir netgi ne iš celiuliozės, ir t.t.

Apskritai produktas A yra brangesnis už produktą B tada, kai produkto A labiau nori tos rinkos pirkėjai nei produkto B. „Sveiki produktai“ daugumą savo asortimento perka ES šalyse, kuriose ekologiškų ir demeter produktų paklausa yra didesnė nei pasiūla. Lietuvoje šis neatitikimas dar ryškesnis. Tai leidžia gamintojams palaikyti aukštesnę kainą ir plėsti gamybą.

Juolab, kad auginti ir gaminti pagal ekologišką ir dar labiau pagal demeter standartą yra brangiau - juk akivaizdu, kad lengviau nupurkšti augalus pesticidais, patręšti sintetinėmis trąšomis ir nesukti galvos dėl sėjomainos, augalų kaiminystės, natūralių apsaugos nuo kenkėjų ir stiprinimo priemonių. Pigiau suarti didžiulį ūkį traktoriumi, nei mažuose ūkiuose žemę įdirbti šakėmis (kaip biodinaminėje žemdirbystėje), pigiau aliejų išspausti galingais presais, nei maistingąsias medžiagas tausojančiais mažais. Pigiau įdėti skonio stipriklį, nei surinkti skoniu turtingus  ingredientus, pigiau ir paprasčiau panaudoti ilgai negendantį rafinuotą aliejų ar margariną nei tinkamą šalto spaudimo aliejų.

Ekologiški ir demeter produktai kaip taisyklė yra aukštesnės kokybės (taigi ir maistinės vertės bei skonio) ne industrinės žemdirbystės ir ne masinės gamybos produktai, todėl ir kaina jų kitokia.